Europos psichikos sveikatos savaitės proga atkreipiame dėmesį į ugniagesių gelbėtojų psichinę sveikatą

Ryšium su Europos psichikos sveikatos savaite, norėtume atkreipti dėmesį į ugniagesių gelbėtojų psichinę sveikatą, kuriai dėmesio vis dar labai trūksta. Būdami skubios pagalbos teikėjai, neretai ugniagesiai gelbėtojai užsideda pasitikėjimo savimi kaukę net ir sudėtingiausių iškvietimų metu, tačiau tiems įvykiams pasibaigus, pamiršta pasirūpinti savimi. Įvairiausios nelaimės, sudėtingi iškvietimai, komplikuotas bendravimas su nukentėjusiaisiais ir kitos asmeninės problemos gali sukelti mažų psichologinių problemų virtimą kalnais.

Vieni dažniausių ženklų, kad reikėtų skirti laiko sau, būna sutrikęs miegas, galvos skausmas, sutrikęs apetitas, padidėjęs irzlumas ar noras užsisklęsti savyje. Kraštutiniais atvejais gali pasireikšti ir potrauminio streso sutrikimas – kai tam tikras trauminis įvykis yra pakartotinai išgyvenamas sapnuose ar kai jį primenantis stimulas pasireiškia artimoje aplinkoje. Potrauminio streso sutrikimas gali peraugti į rimtesnius sunkumus, tokius kaip: tarpusavio santykių problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, depresija.

Pasitaiko atvejų, kai net labiausiai savimi užtikrintas ugniagesys ima abejoti savo sugebėjimu išsaugoti gyvybes ar turtą. Žmogus gali pradėti jaustis svetimas komandos draugams, šeimai ir artimiesiems. Gali dingti laimės ar saugumo jausmas.

Dažnai galime pastebėti, kad anksčiau paminėtus rizikos ženklus sugebame atpažinti kituose žmonėse, tačiau nesugebame jų atpažinti savyje. Neretai esame linkę laikytis požiūrio, kad „man taip negali atsitikti“ ir tęsiame savo įtemptą gyvenimą, tarsi nieko blogo jame nevyksta. O tai gali tęstis taip ilgai, kad susiduriame su daug rimtesnėmis pasekmėmis savo gyvenime. Todėl labai svarbu būti atsakingiems vieniems prieš kitus, ir pastebėjus, kad kolegos elgesys pasikeitė, jis nebėra toks linksmas kaip anksčiau, tapo uždaresnis ir nebepraleidžia tiek daug laiko kartu, suskubti pasiūlyti jam savo pagalbą.

Pagrindiniai ženklai, kuomet jau reikia padėti kolegai:

• Žmogus visiškai susitelkęs į savo mintis, nereaguja į šalia esančių žmonių siūlomą pagalbą;
• Žmogus vengia jam anksčiau patikusios veiklos – daug mažiau bendrauja su aplinkiniais, vengia susitikimų, vengia atvirauti, nebeužsiima anksčiau patikusia veikla;
• Žmogus pradeda skųstis, kad prastai miega, jį kankina nemiga arba nuolatiniai košmarai, sutrinka jo atmintis, pamiršta duotus pažadus, nesilaiko žodžio ir t.t.;
• Žmogui vis pasireiškia pykčio protrūkiai, didelis emocijų svyravimas - nuo pozityvios nuotaikos labai greitai žmogus pereina prie pesimistiškos;
• Žmogus pradeda skųstis, kad jaučiasi nesuprastas, atstumtas, neišgirstas;
• Žmogaus kalboje pasireiškia nuolatinis pesimizmas, jis nebesugeba įžvelgti teigiamų dalykų savo gyvenime, koncentruojasi tik į neigiamus;
• Žmogaus nuotaika tampa labai prislėgta, jis vis mažiau juokauja;
• Žmogus tampa labai išsiblaškęs, nekoncentruoja savo dėmesio, tai jam pradeda trukdyti tinkamai atlikti savo darbą.

Pastebėjus šiuos ar panašius ženklus savo kolegos ar artimojo elgesyje svarbu greitai reaguoti, o atviras ir sąžiningas bendravimas yra raktas nustatant problemas, kurios vėliau gali sukelti didesnę nelaimę.

Yra keletas būdų, kaip tapti dėmesingesniais vienas kitam ir padėti sunkumų ištiktam kolegai:

• Pasistenkite būti geru ir dėmesingu klausytoju ;
• Po iškvietimų skirkite šiek tiek laiko aptarti įvykį, kaip jautėtės įvykio metu, kaip jaučiatės dabar;
• Stebėkite vieni kitus po sudėtingesnių įvykių, kartais žmogus gali sakyti, kad jaučiasi gerai, tačiau jo viduje gali virti daugybė jausmų, apie kuriuos jis nešneka, nes jam gėda;
• Stenkitės visas konfliktines situacijas spręsti iš karto, nelaikyti pykčio savo viduje, nes galiausiai jis pratrūks visiškai neadekvačioje situacijoje. Pykčio įveikai gali būti labai naudinga sportuoti, išrašyti kylančius jausmus, ar tiesiog konkrečiai išsakyti kas toje situacijoje nepatinka;
• Pasirūpinkite savimi: po sudėtingų įvykių skirkite laiko savo pomėgiams, poilsiui, aktyviam laiko praleidimui gamtoje su šeima ir draugais ;
• Jei stengiatės padėti kolegai, tačiau matote, kad jūsų įgūdžių nepakanka, visuomet galite kreiptis pagalbos pas specialistus – arba paklausti patarimo kaip elgtis jums, arba pasiūlyti ir palydėti kolegą pas specialistą.

Parengta remiantis: https://www.usfa.fema.gov/training/coffee_break/111820.html

Paveiksliukas paimtas iš: https://www.mhe-sme.org/emhw/#spread-the-word

Atnaujinimo data: 2021-05-17

Taip pat skaitykite:

Mokyklos komanda dalyvauja stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose

Kviečiame studijuoti Ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo ir modulinę profesinio mokymo programas

Geriausio kursanto rinkimų rezultatai

Kaip valdomos didžiausios krizės: aukščiausio lygmens gelbėjimo darbų vadovų kursai

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos pratybos