BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Kaip nustatyti aiškias darbo ribas?

Data

2021 04 08

Įvertinimas
1
FINAL_WorkBoundariesLoRes.jpg

Darbo ir poilsio santykyje svarbiausias dalykas yra ribų nustatymas - kada dirbame, kada ilsimės. Dirbant iš namų tai padaryti gali būti ypatingai sudėtinga. Anot Jayne Hardy, kuri savo darbu padeda depresija sergantiems darbuotojams, nusistatyti darbo ribas kartais gali būti labai sudėtinga, tačiau tai tikrai nėra neįmanoma.

Darbas tikrai neapibrėžia kas mes esame – net ir tada, kai darbas mums labai patinka

Darbo ribos padeda saugoti mūsų laiką, energiją, tikslus ir tai, kiek pilnaverčiai jaučiamės. Kai kurios darbo ribos yra funkcionalios ir aiškios, tuo tarpu kitos - labiau neapčiuopiamos ir lanksčios. Pavyzdžiui, tam tikru momentu mums būtinai reikia pamiegoti, taigi čia lanksčios darbo ribos suteiktų galimybę taip ir padaryti.

Svarbu pabrėžti, kad aiškių ribų nubrėžimas nereiškia, kad jūs nebegalvosite apie darbą ne darbo metu, arba, kad negalvosite apie asmeninius dalykus darbo metu. Deja, bet nei vienas iš mūsų neturime mygtuko, kurį paspaudus galėtume visiškai atsijungti nuo pašalinių dirgiklių kai to reikia. Ribos mums padeda skirti kokybišką laiką darbui ir kokybišką laiką poilsiui. Nusistačius ribas turi būti apčiuopiamas minčių pasikeitimas, atsakomybės darbe prisiėmimas ir įvertinimas to, ką nuveikėme tą dieną.

Štai kaip galime nustatyti darbo ribas ir jų laikytis:

  1. Svarbu suvokti savo, kaip darbuotojo, vertę

Jei mes nuolat jaučiamės taip, tarsi vis nepakaktų to, ką darome, mes labai lengvai galime įsitraukti į darbą labai stipriai ir vis stengtis įrodyti, kad galime daugiau, kad sugebame daugiau, o negaudami patvirtinimo iš išorės, tik dar labiau stengsimės daryti įvairiausių veiklų ir darbų. Tačiau taip darydami mes save vedame prie išsekimo – kuo daugiau mes darome, tuo toliau save stumiame nuo to pilnatvės ir vertės jausmo. Taip pat, darydami vis daugiau darbų, aplinkiniams sudarome įspūdį, kad galime dar daugiau ir, kad nepasakysime „ne“ jų prašomi, o tai ves prie dar daugiau darbų ir dar didesnio įsipareigojimo.

Svarbu suvokti, kad kiekvieno mūsų darbas yra vertingas net ir tada, kai mes to nematome. Tai gali būti mūsų patirtis, įgūdžiai, energija, įžvalgos ar dar kiti dalykai, kurių negali pasiūlyti kiti darbuotojai.

  1. Svarbu būti aiškiu ir nuosekliu

Kai norime nusistatyti ribas, dažnai į mūsų kalbą įsipina atsiprašinėjimai ir pasiteisinimai. Norėdami paprašyti laisvo laiko ar pasakyti, kad ne darbo metu telefonu neatsakinėsime, imame teisintis, kad turime kitų darbų ar pan., o dėl to mūsų pašnekovas gali automatiškai ruošti ne tokį atsakymą, kokio mes tikimės. Taip pat, atsiprašinėdami ar teisindamiesi dėl savo poreikio, galime nukrypti nuo pagrindinės minties ir pašnekovui gali tapti labai sudėtinga suvokti, ką mes norime pasakyti.

Kai mes kalbame aiškiai ir nuosekliai, mes tiesiog nebepaliekame vietos kitam žmogui ne taip suprasti mūsų mintį ar kažkaip kitaip interpretuoti mūsų žodžius. Svarbu suprasti – nusistatyti darbo ribas yra visiškai normalu, pakeisti savo idėjas ar mintis yra visiškai normalu, yra visiškai normalu ir dalintis savo pastebėjimais ar mintimis, pritarti ar nesutikti su išsakytomis kitų žmonių mintimis yra visiškai normalu. Yra normalu netyčia praleisti nustatytas užduočių atlikimo datas, taip pat prašyti pagalbos ar paprašyti ištaisyti savo kalbas.

  1. Svarbu išmokti valdyti ir derėtis dėl savo lūkesčių

Pradedant dirbti kiekvienas mūsų startuoja su darbo aprašymu, darbo sutartimi ir baziniais abipusiais lūkesčiais dėl atliekamo darbo. Atlikdami tam tikrą darbą žinome, ką už tai gausime. Taigi, prieš pradedant darbą, mes galime jo atsisakyti, jei nesutinkame su kažkuriomis anksčiau išvardintomis sąlygomis. Taip pat, greičiausiai, laikui bėgant tie baziniai lūkesčiai ims keistis, nes darbdavys tikėsis efektyvesnio darbo ir geresnių rezultatų, tuo tarpu mūsų lūkesčiai gali pasikeisti į tokius, kad už didesnį darbo krūvį mes norime didesnio užmokesčio ar kitokio atlygio. Dėl šios priežasties svarbu pirmiausiai suvokti, ar mūsų besikeičiantys lūkesčiai darbdaviui yra adekvatūs ir tuomet išdrįsti derėtis dėl jų.

Tuo atveju, kai lūkesčiai nėra aiškiai suformuluoti, gerai suvokti ar nėra tiksliai sutarta dėl jų, tai kelia mums papildomą stresą, o nuo to gali nukentėti ir darbo kokybė. Svarbu kartas nuo karto pasikalbėti apie savo ir darbdavio lūkesčius, ar jie sutampa, neprasilenkia su įsivaizdavimu ir realiomis galimybėmis. Tokiu būdu bus išvengta nesusipratimų.

  1. Darbas iš namų taip pat turi turėti ribas  

Darbas iš namų gali atrodyti idealus, tačiau tik tiems, kurie neturėjo galimybės jo išmėginti. Pastaruoju metu daugelio mūsų darbo vietas perkėlė į namus, o tai reiškia, kad kiekvienas mūsų turi išmokti ir nusistatyti darbo ribas iš naujo. Pirmiausiai, dirbti iš namų tampa daug sudėtingiau dėl namuose esančių trukdžių, kurių nėra darbo vietose. Darbo aplinka nėra tokia įkvepianti darbui, kai darbo stalas stovi tame pačiame kambaryje kaip ir mūsų lova. Mums gali tapti daug sudėtingiau atsitraukti nuo darbo ir daryti pertraukėles, nes atsakomybės jausmas dirbant iš namų gali išaugti kelis kartus – o kas, jei kol aš nueisiu atsigerti stiklinę vandens, praleisiu kokį nors svarbų skambutį? Juk pasakius, kad nuėjau atsigerti vandens niekas nepatikės, greičiau sakys, kad tuo metu tiesiog nieko neveikiau. Taip pat replikos iš tų, kurie į darbą visgi eina gali būti nepasvertai skaudžios – lyg darbo kiekis ar kokybė priklausytų tik nuo tuo, kur dirbame: namuose ar darbo vietoje. Tokiu būdu darbo ribos labai išsiplečia ir nelieka laiko ilsėtis, žmogus nuolatos yra darbo režime ir nesugeba atsitraukti nuo jo, kolegos, dirbdami iš namų, taip pat gali pradėti skambinti ne darbo metu ir t.t.

Dėl šios priežasties svarbu save stabdyti ir nusistatyti aiškias darbo valandas, nebijoti padaryti pertraukėles, neatsiliepti telefonu ne darbo metu. Svarbu nepamiršti ir savęs.

  1. Būkite sąmoningi, kad gali grėsti pervargimas

Dirbant labai daug, ypatingai tuo atveju, kai stengiamasi įrodyti savo vertę, žmogus yra linkęs persidirbti. Net ir tada, kai tikrai labai mylime savo darbą ir jam skiriame daug savo laiko, labai svarbu nepamiršti ir savęs – pailsėti, skirti laiko ir savo asmeniniams poreikiams. Jei nepailsėsime, mūsų efektyvumas kris, taigi, ir atliekamų užduočių kokybė nebus tokia gera, kokia galėtų būti.

Taigi, net jei atsiribojimas nuo darbo gali iš pradžių atrodyti kaip mažesnis darbingumas, ilgesnėje perspektyvoje tai darys labai gerą naudą mūsų psichinei sveikatai. Pertraukų darymas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nereiškia, kad mes esame nebe tokie įsitraukę į darbą, atsidavę jam ar ne tokie motyvuoti, tai tiesiog padidina mūsų galimybes tą atsidavimą ir meilę darbui auginti, pasisemti idėjų ir rasti skirtingus motyvacijos būdus.

 

Parengta remiantis: https://ideas.ted.com/how-to-set-clear-work-boundaries-jayne-hardy/

Paveiksliukas: https://ideas.ted.com/how-to-set-clear-work-boundaries-jayne-hardy/