Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną

AP nuotr.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną, lenkiame galvas prieš tuos, kurie dėl Tėvynės paaukojo gyvybę. Meilė Lietuvai ir jos laisvė – amžinos vertybės. Tos 1991 metų sausio dienos tapo istorija, kuri įprasmino valstybės gynybą.
 

Kasmet languose šviečiančios žvakutės ir uždegti laužai Nepriklausomybės aikštėje ir prie Vilniaus televizijos bokšto yra simbolis, kad tie, kurie praliejo kraują už Tėvynę, niekuomet nebus pamiršti. Jie mums įrodė, kad galima būti stipriu, net jei esi mažas. 

Nors nuo kruvinųjų sausio įvykių praėjo jau 32 metai, šią dieną pasijaučiame vieni kitiems dar artimesni ir vieningesni. Nes tąsyk per vieną naktį buvo išmokta viena skaudžiausių Lietuvos istorijos pamokų.

Šviesaus atminimo poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie – tu – va!“

Dėl tų pačių vertybių – prieš tamsą ir smurtą, prieš melą ir šmeižtą – dabar Ukraina jau beveik metus kovoja su Rusijos kruvina agresija.  
 

Stenkimės, kad Sausio 13-osios kovotojų auka nebūtų veltui. Mylėkime, branginkime ir saugokime mūsų Tėvynę – Lietuvą!