Trečios klasės naro neformaliojo profesinio mokymo kursai
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje prasidėjo 3-ios klasės naro neformaliojo profesinio mokymo kursai. Jų metu yra įgyjamos šios pagrindinės kompetencijos: išmokstama naudoti gelbėjimo nuo vandens (ledo) paviršiaus įrangą ir gelbėti žmones ir (arba) turtą nuo vandens (ledo) paviršiaus.
Asmenys, norintys mokytis pagal 3-ios klasės naro neformaliojo profesinio mokymo programą, pirmiausia turi atlikti fizinio pasirengimo normatyvus. Testuojamas palukimas ir nėrimas:
1. Plaukimas: privaloma nuplaukti 100 m laisvuoju stiliumi ir 50 m nugara;
2. Nėrimas: privaloma panirti į ne mažesnį kaip 1 m gylį ir plaukti 20 m distanciją, nėrimo metu galima naudoti kaukę arba plaukimo akinius.
Įveikus normatyvus, prasideda 216 akademinių valandų trukmės kontaktinis darbas, iš kurių 65 akademinės valandos skiriamos teoriniam mokymui, o 151 akademinė valanda – praktiniam mokymui.
Teorinių paskaitų metu kalbama apie narų darbo organizavimą, narų funkcijas, slėgio poveikį ir taip pat apie narų ligas. Aptariami teisės aktai, reglamentuojantys narų veiklą, narų reagavimas į pranešimus apie pagalbos poreikį, pajėgų sutelkimas bei veiksmai įvykio vietoje. Skiriamas laikas supažindinti su dirbančiojo, aptarnaujančiojo ir atsarginio naro funkcijomis, su žmogaus fiziologiniais pakitimais, fizinėmis vandens ir oro savybėmis hiperbarinėje (didelio slėgio) erdvėje, su specifinėmis narų ligomis, jų priežastimis ir požymiais, pirmosios pagalbos teikimu, specifinių ir nespecifinių narų ligų profilaktika.
Kitos aktualios teorinės temos narų mokymuose yra: povandeninės hidrokaustinės, laidinės ryšio priemonės ryšio priemonės, jų naudojimo galimybės; darbas su signalinėmis virvėmis, vizualinių ir garsinių signalų naudojimas; oro tiekimo reguliatoriai, jų klasifikavimas; pirmosios ir antrosios pakopos oro tiekimo reguliatoriai, jų paskirtis, veikimo principas. Dalis mokymo temų yra nagrinėjamos tiek teorinių paskaitų, tiek praktinių paskaitų metu.
Temos apie narų reikmenis hidrokostiumus ir jų klasifikavimą bei sandarą, lengvųjų narų reikmenų parengimą apsivilkti ir apsivilkimą taip pat apie pagalbines nėrimo priemones, jų naudojimo galimybės, parengimą darbui bei apie akvalango sandarą, jo veikimo principus, parengimą darbui ir apie alternatyviąsias oro tiekimo sistemas, apie plaukimą su naro kauke ir vamzdeliu bei plaukmenimis, apie plaukimą įvairiais plaukimo būdais, nardymo užlaikius kvėpavimą techniką, nardymo techniką į gylį ar į tolį, apie naro plūdrumą, kvėpavimo vandenyje techniką, plūdrumo reikšmę, pavojų jį praradus, plūdrumo reguliavimą, apie nardymo technika su akvalangu, nėrimą į vandenį, naro veiksmus vandenyje esant avarinei situacijai, apie naro iškilimą į paviršių, apie paieškos vandenyje būdus (einant ekscentriniu ratu, halsais, apžiūros juostomis), apie povandeninius techninius darbus, vandenyje esančių objektų (laivų, hidrotechnikos įrenginių ir pan.) apžiūrą, objektų iškėlimą iš vandens ir transportavimą, apie nardymą sudėtingomis sąlygomis, nardymą esant tėkmei, apie naro orientavimasį vandenyje su signaline virve esant blogam matomumui, apie nėrimą į ledo eketę, avarinės situacijas vandenyje, naro veiksmus nutrūkus oro tiekimui, užstrigus ar nutrūkus signalinei virvei ir esant narų reikmenų pažeidimui, apie pagrindinių ir pagalbinių gelbėjimo priemonių panaudojimą skęstančiųjų gelbėjimui, apie gelbėjimo rogių panaudojimas skęstančiųjų gelbėjimui, apie skęstančiųjų gelbėjimo nuo vandens paviršiaus techniką, priplaukimą prie skęstančiojo, išsilaisvinimo iš skęstančiojo (gniaužtų) būdus, apie skęstančiojo plukdymą ir išnešimą į krantą aptariamos ne tik teoriškai, tačiau nemaža dalis skiriama praktinių įgūdžių ugdymui atviruose ir uždaruose vandens telkiniuose ar mokyklos sporto komplekse esančia baseine, skirtame narams mokyti.
O štai dirbti su akvalangu atviruose vandenyse, pasiruošti darbui su akvalangu, nardymo technikos su akvalangu, nardymo įvairiuose gyliuose, nardymo su akvalangu nedideliame gylyje (iki 5 m), nėrimo su akvalangu į gylį (iki 12 m) ir prisitaikymo prie darbo sąlygų panirus būsimieji narai mokomi tik praktinių užsiėmimų metu.
Pabaigę kursus, 3-ios klasės narai turi išmanyti naro pareigas reaguojant į pranešimus ir dirbant vandenyje, narų ligas, narų įrangą, jos klasifikavimą ir sandarą bei akvalango sandarą ir jo veikimo principą. O taip jie turi gebėti plaukti su naro kauke bei vamzdeliu ir nardyti užlaikius kvėpavimą, nardyti su akvalangu, dirbti su akvalangu atviruose vandenyse sudėtingomis sąlygomis ir naudoti skęstančiųjų gelbėjimo priemones ir būdus.




Atnaujinimo data: 2023-09-08
Taip pat skaitykite:
Mokyklos komanda dalyvauja stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose
Kviečiame studijuoti Ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo ir modulinę profesinio mokymo programas
Geriausio kursanto rinkimų rezultatai
Kaip valdomos didžiausios krizės: aukščiausio lygmens gelbėjimo darbų vadovų kursai
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos pratybos
