Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir LRT mokė žiūrovus, kaip gelbėtis įlūžus ant ledo
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje lankėsi LRT kūrybinė grupė, kuri filmavo siužetą kasdienei kanalo programai „Laba diena, Lietuva“ apie saugų elgesį ant užšalusio vandens telkinio ir apie tai, kaip reikėtų taisyklingai gelbėtis patekus į nelaimės spąstus – t.y., įlūžus.
LRT reporterė Dovilė Lisauskaitė atliko eksperimentą, pati sąmoningai įlūžo į įrengtą dirbtinės eketės maketą ir stengėsi išsigelbėti ir su smaigų pagalba, ir be jų.
Žurnalistė praktiškai pademonstravo LRT žiūrovams, kad žiemą lipti ant ledo be smaigų yra labai pavojinga ir visiškai nesaugu.
Šiais metais ant ledo įlūžo ir nuskendo jau 6 žmonės, o 3 skendusius gelbėtojams pavyko ištraukti.
Ugniagesiai gelbėtojai nuolat kartoja, kad lipant ant ledo būtina turėti smaigus, kurie tikrai padėtų išsikapstyti iš bėdos. Jų aštrūs galai, susmigę į ledą, padėtų išsiropšti iš eketės. Reportaže mokoma, kad smaigus reikėtų laikyti ne kišenėje ar ne ant kaklo, kaip eksperimento metu neteisingai darė D. Lisauskaitė, nes vandenyje jai smaigai susipynė į mazgą, o esant stresinei situacijai taip ir pasismaugti galima. Geriausia šiuos metalinius smaigus persiverti per drabužių rankoves, kaip daro mamos savo vaikams, kad šie pirštinių nepamestų.
Eksperimentą stebėjo, žurnalistės klaidas fiksavo ir žiūrovams jas komentavo Mokyklos vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras Jonas Vaišutis.
„Vienas pagrindinių dalykų, kai jūs įkrentate į šaltą vandenį, yra būtinybė normalizuoti kvėpavimą. Žmogus patyria šoką ir bando staigiai kvėpuoti. Todėl reikėtų nusiraminti, kvėpuoti tolygiai ir tada, įvertinus situaciją, reikėtų bandyti lipti iš eketės. Geriausiai tai daryti į tą pusę, iš kurios jūs ledu atėjote, nes iki tol ten ledas buvo tvirtas. Koks ledas bus priešingoje pusėje – nežinia“, – LRT žiūrovams aiškino J. Vaišutis.
Žurnalistė ir pati suprato savo klaidą, kai išlipusi iš eketės, jį atsisėdo ant tariamojo ledo.
„Išlipus iš eketės jokiu būdu negalima nei atsistoti nei atsisėsti, nes ledas aplinkui gali būti silpnas. Jums tokiu atveju reikėtų ridentis tolyn nuo eketės arba bent šliaužti tam, kad užimtumėte didesnį paviršiaus plotą“, – dėstė J. Vaišutis.
Reporterė S. Lisauskaitė Mokyklos pareigūno paprašė sau ir žiūrovams priminti, koks ledas yra saugus.
„Ledo tvirtumas priklauso nuo to, koks yra tas vandenis telkinys. Jei vandens telkinys yra gilus, tai ir užšąla vėliau. Jei tai būtų upė, ten yra tėkmė, todėl ledas vietomis bus plonesnis ar storesnis. Jei matomos properšos arba skiriasi ledo spalva, tokių vietų reikėtų vengti. Na, o tam, kad drąsiai eitume ant ledo, ledo storis vienam žmogui turėtų būti 7 cm, o grupei žmonių – ne mažiau kaip 12 cm, kuriems einat ledu dar reikėtų laikytis saugaus atstumo – bent 5 m. Žiemos metu vaikštant ledu reikėtų su savimi turėti ledo ylas (smaigus), kurios palengvintų išlipimą iš eketės. Tiktų ir kažkoks daiktas, turintis teigiamą plūdurumą. Tarkime, susiruošę žvejoti, turėkite kokią platesnę lentą, kuri užimtų didesnį paviršiaus plotą ir neleistų jums paskęsti“, – laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo Mokyklos atstovas J. Vaišutis.
Siužeto pabaigoje žiūrovai buvo informuoti, kad pamačius į nelaimę ant ledo patekusį asmenį, pirmiausiai reiktų skambinti ugniagesiams gelbėtojams telefono numeriu 112, o tada, esant galimybei, padėti skęstančiajam parankinėmis priemonėmis – tarkime, po ranka esančia lazda.
Atnaujinimo data: 2022-02-27
Taip pat skaitykite:
Mokyklos komanda dalyvauja stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose
Kviečiame studijuoti Ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo ir modulinę profesinio mokymo programas
Geriausio kursanto rinkimų rezultatai
Kaip valdomos didžiausios krizės: aukščiausio lygmens gelbėjimo darbų vadovų kursai
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos pratybos