Ugniagesių gelbėtojų mokyklos UG-24/37 grupės išskirtinumas – dvyniai Jonas ir Vytas Petrauskai

pagd.lrv.lt nuotr.

Ugniagesio gelbėtojo profesija visada buvo žinoma kaip „paveldima“ – dažnas ugniagesys gelbėtojas turi savo šeimoje ar giminėje ugniagesių gelbėtojų. Galime atrasti visas dinastijas ugniagesių gelbėtojų pradedant seneliais ir baigiant ugniagesių gelbėtojų vaikais. Tarnyboje yra dirbančių brolių ir ne vienas, turime ir ugniagesiais gelbėtojais dirbančių dvynių, tačiau pirmą kartą mokyklos istorijoje vienoje kursantų grupėje mokosi broliai dvyniai.

„Mes – viena komanda, ir tada, kai einame į ugnį, ir tada, kai grįžtame iš gaisrų“, – tvirtina ugniagesiai gelbėtojai, sudėtingiausiomis minutėmis vienas kitam padedantys. Toks pat vienybės jausmas sieja ir šį lapkritį Ugniagesių gelbėtojų mokykloje (UGM) pradėjusius mokytis kursantus mažeikiškius brolius dvynius Joną ir Vytą Petrauskus. Apie tai rašo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento puslapis internete.

Kad broliai vienas už kitą stoja mūru rodo ir tai, kad kai pirmą kartą stojant į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą, vienam jų nepasisekė, bet savo vietos tąkart atsisakė ir antrasis. Kitas bandymas abiem buvo sėkmingas. Juos abu vienija ir kitas bendras bruožas – viską padaryti iki galo: „Visada siekiame laimėti, nugalėti ir tobulėti. Mūsų manymu, tokia yra ir ugniagesio gelbėtojo profesija, kai viską turi atlikti kiek galima geriau.“

Pasak kursantų, dirbant ugniagesiu gelbėtoju reikia daug ištvermės, šalto proto, empatijos, fizinio ir psichologinio pasirengimo: „Manome, kad esame tinkami šiam darbui, fiziškai ir emociškai pasirengę ir nebijome tų vaizdų, kuriuos ugniagesiams neretai tenka matyti.“

Pasak būsimųjų ugniagesių, jie yra labai panašūs ir savo mąstymu. „Esame linkę viską apgalvoti ir sprendimus dėl ateities priimti kartu, atsakingai žiūrime į gyvenimą. Sąžiningumas – viena svarbiausių mūsų vertybių, nors būna, kad sakydamas tiesą kartais prisidarai bėdos“, – neslepia Vytas.

Ugniagesio gelbėtojo profesiją jie pasirinko paskatinti draugų ir sporto trenerio, dirbančio ir ugniagesiu gelbėtoju. Be to, prieš daugelį metų „Mažeikių naftos“ ugniagesių komandoje dirbo ir jų tėtis. Kursantai, baigę UGM, taip pat greičiausiai dirbs Mažeikių objektinėje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. „Norėtume dirbti ir vienoje pamainoje. Svarbiausia, kad komanda būtų gera, draugiški žmonės. Tuomet bet kokius sunkumus įmanoma įveikti“, – tvirtina jie.

26-erių metų vaikinai Šiaulių valstybinėje kolegijoje yra baigę statybos inžinerijos specialybę ir kurį laiką dirbę. „Padirbėjome, tačiau supratome, kad norime, kad darbas turėtų didesnę vertę. Sužinojome apie ugniagesio gelbėtojo profesiją ir ji mus sudomino“, – pasakoja Jonas.

Broliai teigia, jog mokslus UGM panašiai ir įsivaizdavo, tik nesitikėjo, kad čia tokia gera mokymo bazė: puikus sporto kompleksas su baseinu, krepšinio, treniruoklių salės. „Paskaitos įdomios, jose daug mums naujų dalykų, nustebome, jog teks mokytis daug teorijos. Dėstytojai gerai išmano savo darbą, į paskaitas ateina geros nuotaikos, neretai ir mus prajuokina“, – sako Jonas.

Būsimieji ugniagesiai gelbėtojai teigia, jog sportuoja nuo vaikystės. Yra lankę karatė, krepšinio, kikbokso treniruotes, dažnai dirba ir sporto salėje su svoriais. O pastaruosius 10 metų ištvermę bando ir pergales skina jėgos trikovės sporte. Jų kolekcijoje – ne vienas aukso ir sidabro medalis. „Tam, kad galėtume dalyvauti dvejose varžybose, tenka joms ruoštis visus metus. Lietuvoje jėgos trikovė nėra labai populiari. Gal dėl to ne kartą užėmėm ir pirmąsias vietas“, – pasidžiaugia jie.

Brolių pomėgiai vienodi – dalyvauja ne tik sporto, bet ir... valgymo varžybose. Ir čia jie nepralenkiami. „Valgymo varžybos Lietuvoje išpopuliarėjo per pastaruosius trejus metus. Vienu metu buvome stambūs, dabar svorio nusimetėme. Patys nelabai mėgstame gaminti. Intensyviai sportuodami valgome specialų maistą sportininkams, praturtintą baltymais ir kitomis svarbiomis medžiagomis“, – pasakojo Jonas.

Paklausti apie linksmus nutikimus ir kuriozines istorijas dėl to, jog yra labai panašūs, broliai sako, jog jų daug nebuvo, nes visur eina kartu. „Dirbant vienoje įmonėje kartą mane supainiojo su broliu ir davė pastabą, kad ne tą darau. Kai pasakiau, kad aš kitas žmogus ir parodžiau į brolį, darbuotojas ilgai negalėjo atsigauti.“

Sūnų pasirinkimui tapti ugniagesiais gelbėtojais pritarė ir jų tėvai. „Tėtis visada didžiavosi mūsų sportiniais laimėjimais, o dabar didžiuosis, kad jo sūnūs – ugniagesiai gelbėtojai“, – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento puslapiui sako Jonas ir Vytas Petrauskai.“

Nuoroda į straipsnį čia:

Atnaujinimo data: 2024-11-21

Taip pat skaitykite:

Mokyklos komanda dalyvauja stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose

Kviečiame studijuoti Ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo ir modulinę profesinio mokymo programas

Geriausio kursanto rinkimų rezultatai

Kaip valdomos didžiausios krizės: aukščiausio lygmens gelbėjimo darbų vadovų kursai

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos pratybos