„Zoom“ pokalbių įtaka žmonių psichinei sveikatai ir patarimai, kaip to išvengti
Pastarieji metai mus išmokino pakeisti savo darbo pobūdį ir didžiąją dalį susirinkimų perkelti į nuotolinę erdvę, todėl norėtume pasidalinti Stanfordo universiteto mokslininkų pateikiamomis įžvalgomis apie „Zoom“ pokalbių metu patiriamas pasekmes žmonių psichologinei sveikatai. Kitaip tariant tai reiškia, kad vaizdo skambučiai mus vargina ne mažiau nei gyvi susitikimai su žmonėmis. Mokslininkai išskyrė keturis aspektus, kuriuos pavadino „Zoom nuovargiu“ ir prie kiekvienos problemos pateikė po pasiūlymą, kaip galima to išvengti.
Keturios priežastys, kodėl pokalbiai nuotoliniu būdu mus vargina:
1) Pernelyg didelis ir intensyvus akių – kompiuterio ekrano kontaktas
Tiek akių kontakto kiekis su kolegomis, kurie dalyvauja vaizdo pokalbiuose, tiek veidų dydis ekranuose yra nenatūralūs. Įprasto susitikimo metu žmonės turi galimybę įvairiai stebėti savo pašnekovą, gali konspektuoti pateikiamą informaciją, ar tiesiog dairytis kažkur kitur. Tačiau naudojantis „Zoom“ pokalbių metu visi visą laiką žiūri į visus (taip, į visus – daug veidų viename ekrane, sunku koncentruoti dėmesį į kalbantįjį). Net jei esate tik klausytojas ir susitikimo metu kalbėsite tik kartą, vis tiek stebite ekraną, kuriame matote daug veidų ir gali susidaryti įspūdis, kad jus stebi. Dėl šios priežasties žmogus gali pradėti jausti didelį nerimą ir įtampą.
Kitas streso šaltinis yra tas, kad, atsižvelgiant į monitoriaus dydį gali būti, kad vaizdo pokalbių metu dalyvių veidai gali atrodyti per dideli, o tai mūsų pasąmonei siunčia žinutę, kad žmogus yra labai arti – kitaip tariant – įžengęs į mūsų asmeninę erdvę ir mes, net ir būdami savo saugioje aplinkoje, nebesijaučiame saugūs. O pagalvokite – kartais toks bendravimas trunka ir keletą valandų per dieną, tai galima interpretuoti kaip labai intensyvų ir artimą bendravimą realiame gyvenime.
Sprendimas: pagrindinis patarimas būtų naudoti ne kompiuterio, o papildomą vaizdo kamerą, naudoti pridedamą, o ne kompiuterio, klaviatūrą bei sumažinti kompiuterio rodomo vaizdo mastelį atsižvelgiant į kompiuterio ekraną, tokiu būdu vizualiai savo pasąmonei sudarysite įspūdį, kad esate toliau nuo pašnekovų ir jausitės saugesni, negalėsite stebėti ir matyti kitų žmonių ir tokiu būdu pavargsite mažiau.
2) Nuolat save matyti vaizdo pokalbio metu taip pat labai vargina
Kiekvieno pokalbio metu matote save ekrane – gyvo pokalbio metu save stebėti galimybės neturite, todėl tai mūsų psichikai yra labai nenatūralu. Įsivaizduokite savo pokalbį realiame pasaulyje, kai kalbėdami su kitais priešais turite veidrodį – kaip turėtumėte jaustis tokio pokalbio metu? Nuolatos stebėdami savo atvaizdą tampame daug kritiškesni sau, tai mums gali kelti papildomą įtampą ir be jokios abejonės tai papildomai vargina.
Sprendimas: rekomenduojama „Zoom“ platformoje pakeisti nustatymus, kad jūsų vaizdą matytų tik kiti asmenys, o jūs patys savęs stebėti negalėtumėte.
3) Vaizdo pokalbiai smarkiai sumažina mūsų įprastą mobilumą
Paprastieji pokalbiai telefonu leidžia žmonėms vaikščioti ir judėti pokalbio metu, tačiau, naudojant vaizdo skambučius dažnai to daryti negalime, nes turime rodyti pristatymą, dalintis informacija ar pan., o dėl to negalime pakilti nuo savo kėdės ir judėti. O sėdėti ir nė trupučio nepajudėti per keletą valandų, vėlgi – nėra natūralu. Žmonės judėdami geriau įsisąmonina informaciją, kol nueina nuo vienos vietos prie kitos, padaro trumpą pertraukėlę, atsitraukia nuo darbo, o tą padaryti pvz., vedant paskaitas, ar klausantis mokymų „Zoom“ platformoje, kartais yra tiesiog neįmanoma.
Sprendimas: rekomenduojama žmonėms daryti mažas pertraukėles tarp susitikimų, paskaitų ar mokymų ir tų pertraukėlių metu, bent truputį pajudėti, pasimankštinti. Aktyvinsime kraujotaką, smegenys bus aprūpintos deguonimi, dėl to informaciją taps lengviau įsisąmoninti, o kūnas pailsės.
4) Vaizdo pokalbiuose kognityvinė apkrova yra daug didesnė
Yra pažymima, kad reguliariai bendraujant akis į akį neverbalinis bendravimas yra gana natūralus ir kiekvienas iš mūsų natūraliai leidžia sau stebėti ir pasąmonėje interpretuoti gestus ir neverbalinius savo pašnekovo ženklus. Tačiau vaizdo pokalbiuose tą padaryti yra daug sudėtingiau, yra daug sudėtingiau pastebėti kūno kalbą ir tuo labiau ją interpretuoti. Todėl bendraudami kokiame nors svarbiame pokalbyje turime galvoti daug intensyviau apie tai, kad mūsų galvos linktelėjimo pašnekovas gali ir nepastebėti, kad jei suplojome, o mūsų mikrofonas yra išjungtas, mūsų negirdės ir t.t., nuolatos patiriame papildomą įtampą apie veiksnius, kuriuos reikia kontroliuoti norint, kad pokalbis būtų efektyvus. Vaizdo pokalbių kontekste gestai taip pat gali reikšti skirtingus dalykus žvilgsnis į šoną kažkam ne virtualaus pokalbio metu gali reikšti visai ką kita, nei vaizdo pokalbių metu, kai žmogus žiūri į šoną, nes, pvz., stebi savo vaiką, kuris ką tik įėjo į kambarį.
Sprendimas: ilgų susitikimų metu duokite sau „tik garso“ pertraukėlę, tai reiškia, kad kartais išjunkite kamerą ir tik pasiklausykite, tokiu būdu pailsėsite nuo minties apie nuolatinę neverbalinę kalbą, kurią turite kontroliuoti.
Parengta remiantis: https://news.stanford.edu/2021/02/23/four-causes-zoom-fatigue-solutions/
Paveiksliukas: https://insideretail.com.au/news/the-art-of-online-conversation-20191
Atnaujinimo data: 2021-03-02
Taip pat skaitykite:
Mokyklos komanda dalyvauja stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose
Kviečiame studijuoti Ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo ir modulinę profesinio mokymo programas
Geriausio kursanto rinkimų rezultatai
Kaip valdomos didžiausios krizės: aukščiausio lygmens gelbėjimo darbų vadovų kursai
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos pratybos